CV

2009 Gruodis
Vaizdas pro langą
Vaizdas namie

http://youtu.be/0qX7ZsxD3Ik

Naršiau aš sau vieną šią dieną po internetą, nusidirbus namų darbus, (paminiu, kad neatrodytų, jog tik naršau ir nieko naudingo nedirbu), (jei naudingu laikysim kambarių tvarkymą), ir žiūriu, dar vienas ekologiškas tūsas. Jau net iš šventės daro (kaip pavadint vienu žodžiu visokius aukojimus, ekologinius išpuolius, gamtos, žvėrelių, kailiukų saugojimus ir t.t.? ).
http://www.thisiscolossal.com/2011/12/christmas-tree-made-from-40000-recycled-plastic-bottles/
Aš, kaip labai visada kažkur skubanti persona (dažniausiai į niekur), pavadinimo net neskaičiau, bet foto pažiūrėjau. Kažkaip labai jau pažįstamai niūrus dangus, viskas taip pilkai ir šlykščiai matyta. Bene Lietuva, pagalvojau.
Privažiuoju aprašymą - Kaunas.
Smagu, kad mums kažkas pavydi. Nors nėra ko. Akivaizdu, kad butelių mes neperdirbam, o neturim kur dėt. Ir smarkiai neturim.
Man kažkaip gaila, kad jau net tikra egle negalim pasidžiaugt, visur per kraštus trykšta (kaip pavadint vienu žodžiu visokius aukojimus, ekologinius išpuolius, gamtos, žvėrelių, kailiukų saugojimus ir t.t.? )…

Kad neatrodyčiau kokia naujųjų laikų natūralistė, skubu pasisakyt, kad visą gyvenimą puošiau dirbtinę eglę. Bet dėkingame mano mieste, kuriame užaugau, prie rotušės auga eglė, kuri visa labai tikra, ir bent jau jos tikrumu kasmet galėjau džiaugtis.

Ir man tikrai, nuoširdžiai, visai negražu buvo, kai kažkuriais metais ją puošė vaikų gamintais žaisliukais iš plastikinių butelių. Reikėjo pamatyt, kokie atmestini gali būt septintokų plastikinių butelių varpeliai.

Vaišinkitės, Zebriečiai! Muhahahaaa (kitaip tariant, žinokit, kad aš turiu, jūs neturit, aš duočiau, bet deja deja… )

Masha! Tu įkūniji zebros kalėdų dvasią, tikėjimą žmogaus gerumu, ir realumu.
Ačiū!!! Pati geriausia vakar dienos staigmena.

O šiaip, vakar labai produktyvi diena. Nuvežėm vaikus į švenčiukę,
http://eitne.lt/2011/renginys-jaunuju-talentu-koncertas-siltos-kaledos/
buvo labai mamiška ir miela ir kalėdiška ir e… kūrybiška. Nelabai aš prijaučiu tokiems renginiams, kaip sustabarėjus cinistė ir nihilistė, tai dar papasakočiau, kaip ten viskas pūkuota, bet P pastebėjo man kelis kartus, kaip žiba mano akys žiūrint į šokančius vaikus, kaip buvau bebėgą šokt kartu, ir nenustygau vietoje, kaip kone su ašarom stebėjau kaip kraiposi G ir J, tai gal ir nebesakysiu nieko… Laimingi mūsų vaikai buvo. Tik JK nepajuto dvasios, pramiegojo autokėdutėj visą veiksmą, nors visai pro pat jos nosį praėjo kalėdų senelis, ar tai senis šaltis. (Kaip dabar taisyklingai lietuviškai ta mitinė būtybė vadinama?)

Visą dieną laukiu, kol eitne kas nors parašys straipsniuką, kokia buvo vykusi ta šventė (o gal kada teko skaityt straipsniuką apie nevykusią vaikų šventę, kur niekas nemirė? Jei taip, pasidalinkit) ir pridės nuotraukų, filmavo visi ir fotografavo panašiai tiek pat, kiek šypsojosi. Net aš šypsojausi! Iš pradžių tai sutrikau, kai įėjus į mane atsisuko mama su vaiku ant nugaros ir nusišypsojo. Nieko nepadariau, nei pakėliau nukritusį daiktą, nei pasisveikinau, nei per televizorių rodžiausi. Dirst į ją - šypsosi. Tikiuosi tą mano netikėtai išspaustą grimasą ji suprato kaip šypseną. Dievaš, reikia dažniau į viešumą išlyst.

Kai baigėsi rateliai ir dainelės, senelis šaltis (Klaipėdoj toks ir šaltis, greičiau jau senelis lietus), dalino dovanas. Kažkokiu mistiniu būdu Joris prasitrynė pro vaikus ir drabužius prie pat senelio, o kai atsisukau kitą akimirką, jau laikė maišelį su šokoladinėm mašinėlėm. Kai įsitikinau, kad niekas labiau už jį nevertas tų mašinėlių, išvažiavom su visais vaikais (tik su tais, kuriuos ir atsivežėm) pas tėvus. Ne mano, tuos kitus.

Žodžiu. Ta nepilna valanda tarp baisiai gražių, veiklių jaunų mamų ir tėčių (irgi gražių, bet visi užimti) privertė pasijust apkerpėjusia internetininke, kuri tik daug rašo ir daug sėdi. Gerai, gal man ir nepatinka vaikiškos dainelės ir pūkuotos arbatėlės su cinamonu, bet po galais, vaikai buvo sužavėti. Manau, kaip nors ištverčiau ir dar vieną kitą renginuką. Bent jau dėl vaikų.

Man kaip skrudžui, reikia trijų kalėdų dvasių iki atsivertimo Arba ne.

Šypsotis neskaudėjo.

Ačiū MashA, kad esi

http://youtu.be/dYeGw-bo430
You make me wanna die - dainuoju ne todėl, kad būčiau labai neformali juodų akių niolikmetė, šiaip, tonacija tinka mano balsui.

http://eitne.lt/tapk-autoriumi/

[2011.12.01 14:12:17] Akfak: Sveiki.
Tai, ką aš rašau, po jūsų devizu telpa. Bet nenoriu savęs pristatyt, kaip mama. Tam iškarto uždedama etiketė - mamytė. Tai jau savaime sudaro nuomonę. Žinoma, esu kokia esu dėl to, kad turiu vaikų, nepaisant to, esu ir aš, ne tik mano vaikai.
300 žodžių straipsnelį parašyti galiu, galiu ir daugiau. Tik ne visada temą sugalvoju. Vistiek nedvejoju ir kreipiuosi. Gal Jūs turite temų, tik trūksta rankų parašyti?
Aš gyvenu paprastai, nekepu kasdien pyragų, nemezgu, neveliu, nesiuvinėju, nesiuvu žaislų, nedarau advento kalendoriaus, šiaip stumiu laiką, ir jis vistiek savaime būna vykęs, be visų tų mamiškų darbelių.
Turiu pastebėt, kad kažkuo išsiskirt šiais laikais nelengva. Net jei turi virbalus, siuvimo mašiną, miltų, ar šarmo, vistiek idėjos, internetas prieinamas visiem vienodai. Atrast kažką seno iš naujo jei galiu aš, gali ir kiti. O savitumo tai norisi…
Tai aš niekuo ir neišsiskiriu. Kūrybos pas mane irgi nėra. Tik šiaip, rašau, ką matau, kuo gyvenu, tiem, kurie skaito, tai patinka. Būtų įdomu įsimesti į platesnių skaitytojų ratą, susilaukti kritikos, pastebėjimų, ar šiaip, kažko. Pokalbių, pažįstamų.
Esu tikra, kad daug kas mielai paskaitytų ne tik apie nuostabias kuriančias mamas, kurios randa laiko (galas žino kaip) visokiem nuostabiem dalykam, bet ir apie ne visada vykusias dienas, visokius keistus nutikimus, lyrinius nukrypimus, kartais liūdnus, kartais juokingus. Apie kažkokią panašią kasdienybę į daugelio, tik kitų akimis, ir kitaip pateiktą.
Nors ir nesispecializuoju į nieką konkrečiai, bet moku megzti, siūti, darau valgyt, kaip ir kiekvienas suaugęs ir už kitą atsakingas žmogus, užsiimu visokiais dalykais su vaikais, arba savim. Galiu rašyti filmų apžvalgas, vaikiškų, ar ne vaikiškų. Galiu knygų apžvalgas, neturiu knygom pinigų, bet vienok, jei skaitau, galiu ir apžvelgt. Nežinau, ar kritiškas tai būtų apžvelgimas, bet turbūt kažkam būtų įdomus.
Moku rašyt apie daug ką ir nieką.

Nežinau, kaip paprastai prisitatoma, bet tikiuosi sudominau.

Pamiršau! Man 24. Sūnui Gabrieliui 3. Dukrai Justai Katerinai 2mėn. Aš gimiau Šakiuose, gyvenau Kaune, tada ištekėjau Vilniuje, išsiskyriau, gyvenau Marijampolėje, išikrausčiau į Klaipėdą, dabar gyvenu su 27 metų vyru, kuris daug dėl mūsų dirba, yra vedęs ne mane ir turi savo 4 metų sūnų Jorį. Šiandien lygiai metai, kai aš nusėdau pajūryje.


Internete mane galima rasti kaip Akfak. Tai niekada nepasikeis, tikiuosi. Iš kito galo Kafka. Todėl ir Akfak, kad ne Kafka.

Mane galima paskaityti
http://mano.zebra.lt/gyvenimai/akfak
ir lygiai viskas tas pats
http://akfakcv.tumblr.com/
O čia šiaip -
https://picasaweb.google.com/100598050203240335232/2011MRugpjutis5DBlynuKepimas?authkey=Gv1sRgCOLP49H8ivuezAE

Tiek. Priimkit. Jei pajusit, kad gailitės, ir tik užimu vietą, išmesit, juk ilgai netruks

[2011.12.01 16:19:54] Kudlius: per lapkritį supjovėm 118h


Mane priėmė!!!!
Tokie ieškojimai ir atradimai tikiuosi priveda prie gero.
Reikia šitą pradžią išsaugot, idant prisimint, kaip prasidėjo mano vieši rašymai ir kaip pasibaigė (anksčiau ar vėliau viskas baigiasi).

Joris vėl pas mus, toliau vyksta karas. G labiau mėlynas, o Joris taria šnypščiančius.
Daugiau nelabai galiu komentuot, bus labai neobjektyvu.

Rytoj išleidžiu savo sūnų savaitei pas močiutę. Kaip jaudinuosi Jis nesijaudina, visai nesusigaudo, kas čia bus.

Bet aaaach… visa savaitė be sūnaus, pirmą kartą per 3 metus. Keista. Net nežinau, ką veiksiu Turbūt prabėgs labai greitai, ir kai dabar galvoju, kad rasiu laiko, kam anksčiau nerasdavau - nerasiu . Žinoma, jei jis išbus be manęs. Jei ne - pasiimsim anksčiau. Tikiuosi suvalkijos oras jam išeis į sveikatą. Ar įeis, reiktų sakyt…

Taip jau sutampa, kad greičiausiai Senelis, kurio buto vienam kambariukyje mes glaudžiamės, išvažiuos savaitei Vilniop. Jei išvažiuos, būsim tik aš, Pole ir JK. Nauja maža šeimynėlė. Galėsim garsiai dainuot, ilgai neit miegot, visiškai nejungt tv, pjaustyt be lentelės, sėdėt ant stalo, gulėt ant grindų ir panašūs dalykai, ko visiem labai norisi, bet visi per daug… ne formoj, kad darytų.

Galėsiu JK maitint kur patinka ir švytuot papais kiek lenda.

Bet kai pagalvoji, vaikai niekada nebus tiek, pakankamai užaugę, kad galėtum prie jų vaikščiot nuogas. Jie vistiek tau vaikai. Aišku, Jūs, dori, suaugę žmonės, paklausit, kam to reikia. Nežinau, nelabai jau ir prisimenu… Bet buvo smagu…

Jaučiu kažkokią atsakomybės naštą. Rašau ir lyg ne aš…

Vakar nusipirkau pakelį cigarečių. Išlaukiau iki nakties, kai ilgam jau maitint nereiks, ilgai rengiausi, ruošiausi, nuėjau į balkoną, parūkiau. Ir nieko. Nei velnias nei gegutė. Lyg būčiau niekad nemetus. Nei galva apsisuko, nei kosėjau. Pffff…. Net pasimečiau.

Išpažintis savim pasijust nepadėjo.
Turiu akcijinio šokolado, baileys, cigarečių. Nu ple, rimtai stojamės ant kojų. Pūkinė striukė, batai tuoj ateis iš AMERIKOS (lyg čia kam naujiena būtų).

Svarbiausia, kad tik vaistų netrūktų.

Pridedu dar nuotraukų, ir einu uostyt, ką senelis pietum gamina. Neduos, bet kiek jaučiu, nuo kvapo būsiu soti

Desktopas prieš porą savaičių
Brolis ir sesė

http://youtu.be/ZaI2IlHwmgQ

[2011.11.30 15:35:37] Akfak:

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:18] Akfak:
«< Bet kaip neklauso… anksčiau toks geras vaikas buvo, G amžinai kentėdavo, o dabar… Sakau negalima imt, reikia paprašyt, vistiek ima. Atėmiau, padėjau. Pradėjo maivytis taip piktybiškai. Sakau, negražu taip daryt, tai pradėjo spjaudytis. Stok į kampą sakau, šitaip mes nedarom. O kad pasiuto, pradėjo spardytis, kandžiotis. Sakau, pasakysiu tėtei, kai pareis, kaip tu neklausai, kaip negražiai elgiesi, rėkia, nieko negirdi, jazau… Palikau ramybėj, sugėdinau dar, kaip negražu šitaip elgtis, atėjo, apsikabino visas bliaudamas…

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:22] Akfak:
«< rado vakarykščio plastelino ant grindų po G žaidimo, valgo Atėjo, išspjovė man po kojom.
laksto ausis užsikimšęs.
(whew)
kaip per filmus rodo, tai taip ir yra - nuolatinis bėgimas ir rėkimas.
Tik spėju klausyt, kada juokiasi, kada jau bliauna

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:38] Akfak:
«< povilas iš darbo komentuoja - idilė.

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:38] Akfak:
«< senelis gudriai išvažiavo visai dienai
Jau G kažkoks apdrąskytas, ant kaktos guzas. Saugau, kad tik Joriui neįstatytų. Gana, kad jau bliuską vakar sysiuku apsilaistė, išskalbiau, jei dar su guzu parves, tai man šakės.
bijau eit į wc…

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:46] Akfak:
«< atsigulė G, pagaliau. Atsiduso. Ojjj.. pavagau.. tunku man.
ir nubėgo.

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:47] Akfak:
«< pažiūrėjo smurfus, kiek ten žiūrėjo, ir darbar dainuoja abu tą dainelę. Joris mėto žaislus į G, ir labai taikliai. bet G viską atleidžia vyresniam (nors atrodo atvirkščiai) draugui, tik kai atsuktuvą paleido, tai kažkaip susiraukė…
nu rimtai, dar sausį tai abu buvo lygūs, dabar G gerai praaugo Jorį, kad į plotį, tai nenuostabu, bet ir į ūgį.
Nu viskas, pakėliau balsą. Vos negavau į galvą iš sunkvežimio.

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:53] Akfak:
«< G užsigulė ir joja ant Jorio. Einu pro šalį, sakau, smagu? G rėkia, smaguuuu, sakau, o Joriui smagu? G rėkia, smagu Joriiii, smaguuu

[2011 m. lapkričio 30 d. 13:56] Akfak:
«< Jorį irgi bariau ten kažko, įsibliovė, ai, iš G sausainį nukosėjo ir visą į burną susikišo, kad net kramtyt neina, tai G priėjo, apsikabino, nu, kas buvo, ką? nieko? a nieko? kas buvo? pala, nori noki pust. atnešė servetėlę, nuvalė ašaras, apsikabino broliškai, sako, a nieko nebuvo? Joris - nieko. Nu tai myliu tave, sako G

[2011.11.30 15:35:43] Akfak: supranti…

[2011.11.30 15:37:30] Akfak: Senelis rėkia ant G jau, JK rėkia, G rėkia, Joris spjaudosi, aš myšt noriu

[2011.11.30 15:38:49] Liucijus Knopkė: vajė kaip smagu kai šitiek vaikučių (inlove)

[2011.11.30 15:39:07] Akfak: idilė, aha

[2011.11.30 15:40:30] Liucijus Knopkė: aš po 5min išdurnėčiau


Grįžo tėtis, sūnų mamai nuvežęs, atbėga G ir klausia, o kur Joris, kur Jorį palikai??? Palikai Jorį!!! Einam pasiimt, kur palikai?
Atbėga pas mane, kur mano Joris dingo???
Dirstelėjau, keisdama pampersą JK, sakau, negeras buvo Joris, neklausė. Išvežė į mišką ir paliko vieną, tamsoj.
Tyla.
Dirstelėjau į G - stovi sustingęs, akys didelės, bando suvokt, ką čia dabar pasakiau.
Kol nepakartojo ir neįtvirtino informacijos amžiams, apkabinau ir paaiškinau, pas mamą Joris, namo išvažiavo, pas mamą. Net atgijo G, išpyškino, ką pasakiau, dar pridėjau, kad Joris vėl greitai atvažiuos.

Šįryt vėl pirmi žodžiai - kur mano Joris?

Keistai, bet ir malonu, pamatyt savo vaiką kitoj šviesoj. Nesvarbu, kad Joris nubaustas už ką nors, ką blogo padarė Gabrieliui, pvz gerai įkando į ranką. Vistiek pastebiu, kaip paima baramam Joriui už rankos nejučia ir susikaupęs stovi šalia, lyg pats būtų baramas. Kitą akimirką žiūriu, ramina Jorį ir stojasi kartu su juo į kampą.

Kai jį baru, kai jis neklauso, baru ir save, juk viskas iš manęs, kaip išauklėjau, ko išmokiau, ar neišmokiau, mano kaltė ir atsakomybė. Gaila ir gėda už save, kad primetė mašinų į skalbimo mašiną ir atsukęs ant 90 laipsnių įjungė. Kažko nedasakiau, nepaaiškinau pakankamai aiškiai… Nors, kai senelis atėjo ir paskundė, vos susilaikiau nesusižvengus…

Šiandien atkreipiau dėmesį, ir susimąsčiau pirmą kartą. O ta užuojauta, rūpestis, gerumas, švelnumas, negi iš manęs? Negi aš jam tiek daug daviau…? Kažkodėl sunku patikėt, kad tai mano nuopelnas. Įprasta manyt, kad va, išsiauklėjai, tai ir turi, tai būtinai negeras. Bet jis geras, jis puikus, jis užjaučia, myli, rūpinasi. Išsiauklėjau, tai ir turiu, ir tuo džiaugiuosi!

Užsidarėm šiandien WC, išjungėm šviesą ir ieškojom vienas kito nosies.

[10:48:58] Akfak: nu aš kartais susimėtau Nebarškink, lelia miega. Barškinsiu. Nebarškink, prašau tyliai. Barškinsiu. Tai stok į kampą, atimsiu žaislus ir bus tau … ee.. ragai tada. (facepalm)
[10:49:03] Akfak: Pasakau ir pati nepatikiu…

dienoraščio daina nurodyta mano mikro bloge.

vienintelė draugė su kuria dar bendravau, su manim nebekalba, mano vyras nemoka parodyt, kad myli, visa jo giminė, cituoju, “[12:58:19] Akfak: (facepalm) Tavo tėvas vedęs, Klemis nemėgsta mano vaikų, Justas nemėgsta manęs, tu nesižinai, ką mėgsti, tavo mamos pati nemėgstu, o senelis man per senas. “. mano sūnus beveik nelanko darželio, nes dažnai serga, ačiū die, ne rimtai, bet sėdi namie ir sunkiai sukalbamas, mano dukra išberta, tepalai nepadeda, o bamba niekaip neužgyja, o daktarė neduoda siuntimų ir per daug neima į galvą - praeis. Neatsimenu, kada vienu metu miegojau daugiau, kaip 4 valandas, mane ištisai spiria iš lovos, ir atima kaldrą, jei siūlau miegot po atskirom - aš piktasis demonas. Aš neinu į kiną, nesusitinku su draugais, jų čia nėra, neturiu žieminių batų, nevaikštau į kavines, net pasivaikščiot po lauką sunku išeit, aš skalbiu, plaunu grindis, lyginu ir darau pietus, jei dar lieka jėgų, visada pasidėjus mezginį, bet beveik neturiu tam laiko. Kai galų gale grįžta vyras namo, jis sėdi prie kompo ir sako, kad aš nesistengiu, nerodau jam dėmesio, JIS dirbo 12 valandų ir PAVARGO, o aš nepadariau vakarienės. Jis nesveikina manęs su gimtadieniu, nedovanoja gėlių, nei su moters diena, nei su motinos, pamiršta pasakyt svarbius dalykus, susirašinėja su visokiom neva draugėm, o jei aš išreiškiu rūpestį, kad ne viskas gal gerai, tai arba sulaukiu - aš tave myliu, ir toliau žiūri į kompą, arba pasako atsiprašau, o toliau gyvenk kaip nori, arba pasiūlo man kraustytis atgal į Marijampolę, jei man čia nepatinka. parūkyčiau ir prisigerčiau, bet maitinu krūtim - negaliu. Vakarais prisėdus pažiūrėt filmą, dažniausiai ties puse jo jau miegu. Pagulėčiau vonioj, bet kada, naktį? Norėčiau turėt bent vieną draugą čia, kuris turėtų man laiko, išklausytų, būtų mano pusėj, pasėdėtų kartu, kartais pabūtų su vaikais, prablaškytų mane savo buvimu, dalyvautų mano gyvenime. Nieko nėra. Nieko. Lyg tai gyvenčiau viena, tik kažkas dar vaikšto aplink ir trukdo.


Iš tikrųjų, tai buvau visai džiaugsminga čia kelias dienas, tiesiog tuo metu nepasitaikė reikalas parašyt dienoraštį. Tad rykit mano liūdesį ir nusivylimą, rykit. Rytoj gal jau bus praėję.